TVPaaugliai ir tėvų skyrybos
Tėvų skyrybos paauglio akimis. Paaugliai jau gali mąstyti abstrakčiai, apibendrinti ir pasižiūrėti į pasaulį iš kitų žmonių perspektyvos, įvardinti savo jausmus ir turi gana aiškias nuostatas, kas yra „teisinga“ ir „neteisinga“. Formuojasi jų individualumas, didėja socialiniai poreikiai – ypač poreikis priklausyti kokiai nors „teisingai“ bendraamžių grupei. Paaugliams reikia daugiau laisvės priimant sprendimus, mažėja jų priklausomybė nuo tėvų ir prisirišimas prie jų.
Į skyrybas paaugliai gali reaguoti labai įvairiai – tai priklauso nuo šeimos tradicijų, bendravimo kultūros, artumo ir skyrybų priežasties bei eigos. Paaugliai jau gana gerai supranta skyrybų reikšmę ir turi galimybę suprasti ir įvertinti šeimos situaciją, tiek, kiek leidžia asmeninės gyvenimiškos patirties ir santykių vertinimo nebuvimas. Paauglių vertybės dažnai yra idealistinės, todėl net ir suprantant skyrybų priežastis, emociškai jiems gali būti sunku priimti skyrybų faktą (paaugliams tai gali reikšti ir pirmąsias abejones „amžina tikra meile“). Jei vienas iš tėvų palieka šeimą dėl naujų santykių, paauglys tai gali vertinti kaip išdavystę – tiek šeimos apskritai, tiek jo, kaip vaiko.
Labai dažnai tėvų skyrybos paskatina paauglį atitolti nuo šeimos (o tiksliau nuo kiekvieno iš tėvų) ir daugiau laiko skirti draugams (su kuriais tėvų skyrybų temos greičiausiai nenorės aptarinėti ir net slėps jų faktą). Po tėvų skyrybų paaugliams gali sutrikti miegas, atsirasti įvairių somatinių skundų dėl nepaaiškinamų sveikatos sutrikimų. Gali pasireikšti bendravimo sunkumai: neretai paaugliai užsidaro ir mažiau bendrauja su savo bendraamžiais, tampa nekalbūs ir greitai susierzina, praranda savitvardą, gali pradėti galvoti apie savižudybę.
Neretai paaugliai pradeda kontroliuoti šeimos gyvenimą (pavyzdžiui, prižiūrėti jaunesnius vaikus, gaminti valgyti ir atlikti kitus namų ruošos darbus), ypatingai jei tėvai dėl išgyvenamų skyrybų yra labai prislėgti, apimti depresijos ir negali taip gerai pasirūpinti šeima, kaip anksčiau. Paaugliai gali jaustis, jog buvo priversti pernelyg greitai suaugti. Nors paaugliai ir aiškiau suvokia, kad skyrybos yra negrįžtamas procesas, jie gali bandyti atkurti šeimos santykius (pvz., gali organizuoti tėvų pasimatymus ir pan.).
Ypač paauglystėje, vaikas gali nori daugiau laiko praleisti su tuo iš tėvų, kuris priklauso tai pačiai lyčiai kaip ir vaikas. Tai nėra susiję su vaiko jausmais tėvams, tiesiog šiuo amžiaus tarpsniu formuojasi vaiko kaip tam tikros lyties atstovo elgsenos modelis ir lytiškumas.
Išgyvenę tėvų skyrybas paaugliai analizuoja savo pačių santykius ir pradeda abejoti savo galimybėmis patirti meilę ateityje arba išlaikyti ilgalaikius santykius. Suaugę jie gali bijoti pradėti naujus santykius, megzti paviršutiniškus santykius „be įsipareigojimų“ arba perdėtai kontroliuoti savo partnerius siekdami išvengti atstūmimo.
Patarimai tėvams, likusiems gyventi su vaiku. Paauglį labai neigiamai veikia tėvų tarpusavio konfliktai, todėl stenkitės apie savo buvusį vyrą ar žmoną vaiko akivaizdoje atsiliepti tik teigiamai. Pasistenkite išlaikyti diplomatiškus santykius su buvusia antrąja puse, aptarkite, kiek kiekvienas iš jūsų galite skirti laiko ir dėmesio paaugliui, suderinkite susitikimų laiką.
Neperkelkite ant paauglio savo problemų ir rūpesčių ir nepaverskite jo savo guodėju arba emocinės paramos teikėju. Leiskite paaugliui būti paaugliu. Neaptarinėkite su paaugliu suaugusiųjų problemų, ypač seksualinių santykių ypatumų, neprašykite patarimų. Kartais paaugliai ir patys ima žarstyti pasiūlymus, kaip spręsti vienus ar kitus klausimus, tačiau labai svarbu išlaikyti atstumą, kad jūs nesusikeistumėte vaidmenimis ir kad paauglys netaptų tavo “motina” ar “tėvu”. Išlaikykite savo, suaugusiojo, gyvenimo paslaptis, į kurias įsijausti paaugliui dar per anksti.
Taip pat, jei įmanoma, pasistenkite, kad po skyrybų paauglio gyvenime būtų kuo mažiau pasikeitimų. Jam ypatingai svarbu palaikyti ryšius su jam artimais bendraamžiais. Nepaisant šeimos pokyčių, nekeiskite anksčiau nustatytų taisyklių ir elgesio ribų paaugliui, pavyzdžiui, jei jam ar jai buvo leista grįžti namo iki 21 val., neilginkite šio laiko.
Patarimai tėvams, gyvenantiems atskirai nuo vaiko.Net jei jūsų santykiai puikūs, gali būti, kad paauglys mielai iškeis laiką, skirtą jūsų susitikimui bendravimui su draugais. Nereikėtų to priimti asmeniškai (tačiau kaip sprendimą galite pasiūlyti susitikti kartu su vaiko draugu ar drauge).
Nepasiduokite pagundai tapti paauglio „draugeliu“: tai nereiškia, kad negalite su juo bendrauti kaip su sau lygia asmenybe, tačiau turėtumėte išlaikyti tam tikrus drausmės kriterijus. Tarkime, jei su kita puse esate sutarę, kad namo paauglys turi grįžti iki 21 val., neturėtumėte šio susitarimo keisti ir tapti geruoju liberaliuoju tėvu (ar mama).
Net ir pakankamai darniose šeimose augantys paaugliai kartais pagrasina tėvams, kad bėgs iš namų, iškelia klausimą, ar šie žmonės yra jų biologiniai tėvai. Šeimose, išgyvenusiose skyrybos, paaugliai turi daugiau erdvės tokiems pareiškimams (dažniausiai jie randasi paaugliui nesutinkant su esama tvarka ar dėl ko nors susipykus), pavyzdžiui, kad išeis gyventi pas tėvą (motiną). Būkite tam pasiruošę: iš anksto aptarkite su kita puse, ar tai yra įmanoma. Paaugliai dažnai viską suvokia kategoriškai (juoda-balta), todėl kito iš tėvų namai, jiems gali atrodyti idealūs.
Pasikalbėkite, kodėl jis ar ji nori gyventi pas tave, kaip įsivaizduoja jūsų gyvenimą, ko tikisi. Neretai lūkesčiai toli gražu neatitinka realybės, todėl paauglys gali stipriai nusivilti, kad ir tavo namuose reikės laikytis taisyklių ir atlikti tam tikras pareigas.
REKOMENDUOJAME: bendriniai patarimai kaip padėti vaikui skyrybų metu straipsnyje Kai tėvai skiriasi: kaip jaučiasi vaikai.
Rima Breidokienė, Dalia Mickevičiūtė
www.psichoterapija-jums.lt
